Kodėl būtent šie mokymai?

Kuris laikas ieškojau supratimo, kodėl esu nesava savame kailyje. Karantinas, tiesą pasakius, man buvo nuostabi galimybė skirti laiko sau, pasirūpinti tik savimi, be bėgimo, skubėjimo, bandymo prisitaikyti prie kiekvienos situacijos, pritapti prie jos ir svarbiausia, be jokio kaltės jausmo galėjau visiems pasakyt palikti mane ramybėje. Tai buvo laikas tik man. Nėra atsakymą klausimus, kurių mes neužduodame. O tuo momentu aš uždavinėjau sau daug klausimų. Vaikščiodama pajūriu mėgstu kartais paklausyt visokią lekcijų – tarp jų man prieš akis pateko ir Jūsų, Viktorija, live transliacijos įrašai Facebooke. Klausiausi su dideliu susidomėjimu, vieną dieną jaučiausi itin blogai, tiesiog pasiklydusi. Pasiklausius vienos paskaitos, galvoju -Dieve, man gal iš ties reiktų profesionalios pagalbos, va štai Viktorijos skleidžiamos žinutės man iš ties rezonuoja. Tada ir ieškojau daugiau informacijos apie Jūsų teikiamas paslaugas. Taip suradau linką į šį kursą. Esu gana dvasiška, kas porą metų badauju klinikose po dvi savaites, meditacija man nesvetima, teko gyvent ir su budistų vieniolėmis, bet niekada nebuvau dalyvavusi jokiuose mokymuose. Užsiregistravau net nedvejodama – manęs neapleido jausmas kad viskas pas mus ateina savu laiku ir tikrai ne be reikalo.

Kas labiausiai patiko?

Kaip kurse sakėte, kiekvienas mes turime savo dažnį, ir dažnai būna kad mes tą pačią žinutę klausome šimtą kartų, o štai ima kažkas ima ir pasako šimtą pirmą kartą taip kad mums rezinuoja ir mes išgirstame. Štai taip aš jaučiausi šiame kurse. Visos žinutės buvo taip ištransliuotos, jog jos mane pasiekė. Aš jas išgirdau. Nuoširdžiai jutau, jog Jūs Viktorija, nešate iš ties dideli žinių šaltini su dideliu orumu ir pasitikėjimu tomis žiniomis, tad gera Jūsų klausyt. Su santykiu su tėvais atkūrimo metodika susidūriau pirmą kart ir tai mane išlaisvino, atsakė daugybę klausimų. Taip pat mamos, aukos pozicija atvėrė akis ir žinoma faktas jog niekas kitas man laimės nesukurs. Kiekviena paskaita būvi pilna nuogą faktų ir man teko juos pažiūrėt be išlygą pritaikyti sau.

Kaip aš pasikeičiau?

Savistaba tapo mano draugė. Suvokimas kad turiu prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Toks suvokimas, kurio negaliu jo sau užmaskuoti atmazkėmis. Didžiausias iššūkis atlaikyti spaudimą likti savo senoje pozicijoje man dar prieš akis, bet nesvarbu kur mano transformacija mane nuves aš suvokiu jog likti ten kur buvau aš jau nebegaliu. Pokyčiai yra kiek baisoki, bet suvokimas jog be pokyčių vis tiek niekas nesigaus yra stipresnis.

Ačiū Viktoriia už suteiktas žinias ir suvokimo įrankius.